Įvairios situacijos kelyje iš vėžių išmuša tiek pradedančiuosius, tiek solidų stažą sukaupusius vairuotojus, o kai kuriuos įtampa sukausto taip stipriai, kad jie visai atsisako minties vairuoti. Ekspertai pastebi, kad pats veiksmingiausias būdas nustoti mintyse modeliuoti blogiausius scenarijus ir galutinai įveikti vairavimo baimę – nuolatinė praktika ir įgūdžių stiprinimas.
Read more Thin, emaciated, missing most teeth: man missing since July 20 – police announce search
Tyrimai rodo, kad nerimas vairuojant yra gerokai dažnesnis, nei įprasta manyti – viename didžiausių šios srities tyrimų, kuriame dalyvavo 5 tūkst. Prancūzijos gyventojų, net 8 iš 10 respondentų pripažino, kad bent kartais vairuodami jaučia nerimą. Nors daugeliu atvejų jis buvo lengvas, daliai žmonių šis jausmas tampa rimta priežastimi nesėsti prie vairo.
„Veiksmingiausia priemonė nepasitikėjimui įveikti yra praktika. Kuo daugiau saugaus vairavimo patirties įvairiomis sąlygomis įgyjama, tuo tvirčiau jaučiamasi prie vairo. Svarbu nebijoti žengti pirmo žingsnio ir suvokti, kad įgūdžiai ateina pamažu“, – sako vairavimo mokyklos „Rigveda“ vyriausiasis instruktorius Darius Zakarauskas.
Baimę didina perdėtas perfekcionizmas
Viena didžiausių baimių sėdint prie vairo – padaryti klaidą, galinčią pasibaigti eismo įvykiu. Dėl šios priežasties kai kurie vairuotojai tampa pernelyg kritiški sau: jie nuolat analizuoja kiekvieną manevrą ir jaučia nepertraukiamą įtampą. Paradoksalu, tačiau būtent tokia didelė baimė suklysti dažnai ir tampa pagrindine rimtų klaidų priežastimi.
Psichologė Eglė Zakaraitė pastebi, kad vairavimo baimę dažniausiai kursto vidinis spaudimas pasiekti idealų rezultatą.
„Vairavimas susijęs su atsakomybe už savo ir kitų saugumą, todėl tam tikras nerimas yra natūralus. Dažniausiai baimę stiprina neigiama patirtis, pasitikėjimo savimi stoka arba didelis poreikis viską kontroliuoti. Perfekcionizmas verčia manyti, kad vairuoti reikia idealiai, todėl net menkiausia klaida suvokiama kaip didelė grėsmė. Taip žmogus pradeda gyventi ne realioje situacijoje, o savo galvoje kuriamuose pavojinguose scenarijuose“, – teigia psichologė.
Nerimas dėl finansinių nuostolių
Specialistų teigimu, vairavimo baimę dažnai sustiprina ne tik pati rizika patekti į eismo įvykį, bet ir mintys apie tai, kiek toks įvykis gali kainuoti. Šis nerimas ypač būdingas vairuojant ne savo automobilį. Vis dėlto praktika rodo, kad tokie nuogąstavimai dažnai būna didesni nei reali rizika – automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ statistika rodo, kad 99 proc. kelionių baigiasi be eismo įvykių, o dauguma likusių incidentų apsiriboja smulkiais kėbulo pažeidimais.
„Vis dėlto net ir tokios situacijos vairuotojams dažnai sukelia neproporcingai didelį stresą. Siekdami priminti, kad prie vairo svarbiausia išlikti ramiems, dar prieš kurį laiką savo automobilius simboliškai pervadinome iš „CityBee“ į „BeeChill“.
Tai buvo kvietimas nepasiduoti įtampai net ir sudėtingesnėse situacijose. Kartu ėmėmės ir realių veiksmų, mažinančių stresą dėl netyčinių incidentų. Pavyzdžiui, jei klientas sąžiningai praneša apie savo kaltės sukeltą eismo įvykį, padengiame visus nuostolius, išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas vairuojant neblaiviam, pasišalinama iš įvykio vietos ar kitaip pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės“, – sako automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ vadovė Greta Januškaitė.
Stresą kelia aplinkos spaudimas
D. Zakarauskas pastebi, kad didelę dalį streso vairuotojams sukelia ne jų pačių gebėjimai, o aplinkinių reakcijos ir jaučiamas išorinis spaudimas.
„Daugelis vairuotojų jaučia spaudimą sprendimus priimti žaibiškai, tačiau prioritetas visada turi būti saugumas. Jei dvejojate, geriau luktelėti sekundę ilgiau, o ne skubėti ir rizikuoti sukelti pavojingą situaciją. Keletas sutaupytų minučių niekada neatpirks papildomos rizikos“, – teigia instruktorius.
Specialistas taip pat pabrėžia, kad atsakingi vairuotojai kelyje dažnai tampa kitų eismo dalyvių nekantrumo įkaitais. Vis dėlto svarbiausia yra vairuoti laikantis nustatytų taisyklių, o ne pasiduoti kitų diktuojamoms „gatvės taisyklėms“.
„Pradedantieji kelyje neretai susiduria su agresyvesniu kitų vairuotojų elgesiu: skubėjimu aplenkti, važiavimu per arti automobilio galo ar staigiais manevrais. Tokiose situacijose žmogus pradeda labiau nervintis ir abejoti savo gebėjimais, nors tikroji problema yra kitų elgesys, o ne jo vairavimo įgūdžiai“, – aiškina jis.
Vengimas problemos neišsprendžia
Kai kurie vairuotojai savo baimių stengiasi išvengti rinkdamiesi ilgesnius, bet ramesnius maršrutus, aplenkia sudėtingas sankryžas ar intensyvaus eismo gatves. Nors kartais toks elgesys yra visai protingas ir logiškas, nuolatinis bent kiek sudėtingesnių situacijų vengimas ilgainiui gali atsisukti prieš pačius vairuotojus.
Psichologė E. Zakaraitė pabrėžia, kad baimę keliančių situacijų vengimas nerimą gali tik dabar labiau sustiprinti.
„Kiekvieną kartą vengdamas vairuoti žmogus trumpam pajunta palengvėjimą, tačiau kartu sustiprina įsitikinimą, kad vairavimas yra pavojingas. Taip susiformuoja uždaras baimės ratas“, – teigia ji.
Anot D. Zakarausko, anksčiau ar vėliau vairuotojui vis tiek tenka susidurti su sankryžomis, žiedais ar kitomis vietomis, kurių jis vengia. Todėl geriausia patirtį kaupti palaipsniui. Jei sudėtinga vieta kelia nerimą, jis pataria pasipraktikuoti ramesniu metu – pavyzdžiui, vakare ar savaitgalį, kai eismas mažesnis.
„Svarbiausi, neskubėti ir pradėti nuo mažų, saugių žingsnių. Pasitikėjimas ateina ne tada, kai išnyksta baimė, o tada, kai žmogus nepaisydamas baimės pamažu kaupia naujas sėkmingo vairavimo patirtis“, – priduria psichologė.
Read more Automagistralių remonto ypatumai: kodėl, suklydus vienam vairuotojui, kenčia visi?
