Vokietijos automobilių klubo ADAC bandymai rodo, kad net ir tuomet, kai lauko temperatūra nesiekia 30 laipsnių šilumos, tiesioginiuose saulės spinduliuose palikto automobilio salonas vos per pusvalandį įkaista iki maždaug 50 laipsnių.
O vairas, saugos diržų sagtis ar vaikiška automobilinė kėdutė gali įkaisti net iki 80 laipsnių šilumos.
Kodėl, nepaisant nuolatinių perspėjimų, tokios situacijos vis dar kartojasi? Elgsenos psichologai aiškina, kad žmonės linkę neįvertinti rizikos, kai planuoja labai trumpą sustojimą – atrodo, jog jei iki šiol nieko blogo nenutiko, nenutiks ir šį kartą.
Būtent todėl pavojingi sprendimai dažniausiai prasideda nuo minties: „užtruksiu tik minutę“.
„Didžiausią riziką dažnai sukelia ne informacijos ar technologijų trūkumas, o žmogiškas polinkis nuvertinti kasdienes rizikas. Automobiliai tampa vis pažangesni, tačiau nė viena technologija nepakeis atsakingo sprendimo įvertinti situaciją ir numatyti galimas pasekmes. Saugumas prasideda ne nuo automobilio galimybių, o nuo vairuotojo pasirinkimų“, – sako „Mobire Group“ padalinio Lietuvoje vadovas Laurynas Dzindzelėta.
1 mitas: pravertas langas apsaugos nuo pavojingo karščio
Vienas dažniausių mitų – kad pakanka praverti automobilio langą keliais centimetrais ir salone cirkuliuos oras. Tačiau tyrimai rodo, kad toks sprendimas temperatūros kilimą sulėtina tik nežymiai. JAV Nacionalinės meteorologijos tarnybos (NOAA) ir kitų saugumo organizacijų bandymai parodė, kad net su pravirais langais automobilio viduje temperatūra per pirmąsias 10-30 minučių kyla beveik taip pat sparčiai kaip visiškai uždarytame salone, o skirtumas dažniausiai siekia vos kelis laipsnius.
Automobilio salonas veikia tarsi šiltnamis – saulės spinduliai lengvai prasiskverbia pro stiklus, tačiau įkaitusių paviršių skleidžiama šiluma lieka automobilio viduje. Dėl šios priežasties temperatūra kyla net ir tuomet, kai langai yra šiek tiek praverti, o reali oro cirkuliacija nėra pakankama reikšmingai sumažinti perkaitimo riziką.
2 mitas: jei užtruksiu tik penkias minutes, nieko nenutiks
Trumpas sustojimas prie parduotuvės, degalinės ar vaistinės daugeliui atrodo saugus. Tačiau būtent toks mąstymas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl karštomis dienomis įvyksta pavojingos situacijos. Ypač greitai perkaista maži vaikai, senjorai ir augintiniai. Vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra visiškai susiformavusi – jie prakaituoja mažiau, greičiau netenka skysčių, todėl kūno temperatūra kyla gerokai sparčiau nei suaugusiųjų. Senjorų organizmas į karštį dažnai reaguoja lėčiau, o termoreguliaciją gali papildomai apsunkinti lėtinės ligos ar vartojami vaistai.
Suprasti akimirksniu
Ką daryti radus apgadintą automobilį?
Hibridas, kurio nereikia įkrauti: kam jis naudingas?
Augintiniai kūno temperatūrą reguliuoja daugiausia lekuodami, todėl uždarame automobilyje jų organizmui tampa vis sunkiau palaikyti normalią kūno temperatūrą.
3 mitas: įlipus į įkaitusį automobilį, oro kondicionierių reikia iš karto nustatyti iki žemiausios temperatūros
Vos įsėdus į įkaitusį automobilį daugelis vairuotojų oro kondicionierių iš karto nustato į žemiausią temperatūrą. Tačiau specialistai pirmiausia rekomenduoja kelioms akimirkoms plačiai atverti automobilio duris arba langus ir leisti pasišalinti salone susikaupusiam karštam orui.
Tik tuomet rekomenduojama įjungti oro kondicionavimo sistemą ir saloną palaipsniui vėsinti iki maždaug penkiais laipsniais žemesnės temperatūros nei lauke.
Taip automobilis atvėsta greičiau, o temperatūrų skirtumas keleiviams tampa komfortiškesnis, be to, išvengiama nereikalingos oro kondicionavimo sistemos apkrovos.
Svarbu žinoti, kad daugumoje automobilių su vidaus degimo varikliu oro kondicionavimo sistema veikia tik užvedus variklį. Vien įjungtas degimas ar ventiliatorius salono neatvėsina – priešingai, tik cirkuliuoja jau įkaitusį orą.
4 mitas: pavėsyje automobilis nebeįkaista
Pavėsis iš tiesų padeda sumažinti temperatūros kilimą, tačiau visiškai problemos neišsprendžia. Automobilis šyla ne tik nuo tiesioginių saulės spindulių – šilumą sugeria kėbulas, stiklai ir salono paviršiai, todėl net ir pavėsyje temperatūra gali pasiekti pavojingą lygį.
Papildomai salono įkaitimą gali sumažinti tamsinti automobilio stiklai ar apsauginiai priekinio stiklo skydeliai, kurie riboja į saloną patenkančios saulės spinduliuotės kiekį. Vis dėlto šios priemonės tik sulėtina temperatūros kilimą, bet jo nesustabdo.
Dėl to karštomis dienomis rekomenduojama rinktis požemines arba uždaras stovėjimo aikšteles, o prieš pradedant kelionę trumpai išvėdinti automobilio saloną. Svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – net ir naudojant papildomas apsaugos priemones, automobilyje negalima palikti vaikų, senjorų ar augintinių.
